umeliuoti

ùmeliuoti, -iuoja, -iavo KŽ, Skr 1. tr. KŽ svarstyti, ketinti, ruoštis, numatyti: Vyrai ùmeliuoja, ką daryti, ir nepadarė JI295. Ką čia ùmeliuoji, dainuok, ir gana J. Aš ùmeliuoju – sakyti ar nesakyti J. 2. intr. Plv, Vv gaišti, delsti: Ùmeliavau visą dieną ir nieko nepadariau J. Ùmeliavo ùmeliavo ir pasivėlino Nm. Eik jau trūstis, neùmeliuok Bgt.